Svogūnas: maistinė vertė, priežiūra ir derlius
Svogūnas (Allium cepa) yra viena iš populiariausių ir plačiausiai auginamų daržovių pasaulyje. Jo universalumas ir naudingos savybės daro svogūną nepakeičiamu daugelio virtuvių ingredientu.
Šiame straipsnyje plačiau apie svogūno kilmę, maistinę vertę, veisles ir kt.
Turinys
Beje esame paruošę puikų straipsnį kuriame aptariame kada sodinti svogūnus. Jei planuojate pasinerti į daržininkystę, kviečiu jį perskaityti.
Svogūnų kilmė
Svogūno kilmė siejama su Pietų Vakarų Azija, kur jis buvo auginamas dar prieš tūkstančius metų. Manoma, kad svogūnai buvo viena iš pirmųjų kultūrinių daržovių, auginta tiek maistui, tiek gydymui. Archeologiniai radiniai rodo, kad svogūnai buvo žinomi senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje.
Maistinė vertė
Svogūnai yra turtingi maistinėmis medžiagomis, tačiau mažai kaloringi. 100 gramų šviežių svogūnų turi apie 40 kalorijų, daugiausia iš angliavandenių.
Svogūnai taip pat turi daug skaidulų, vitamino C, vitamino B6 ir mangano. Be to, juose yra antioksidantų, tokių kaip kvercetinas, kuris gali turėti priešuždegiminį ir antikancerogeninį poveikį.
Kokios yra svogūnų veislės?
Yra daugybė svogūnų veislių, kurios skiriasi skoniu, spalva ir dydžiu. Populiariausios yra:
- Geltonieji svogūnai – labiausiai paplitę ir universalūs, su stipriu skoniu.
- Raudonieji svogūnai – švelnesnio skonio ir dažnai naudojami salotose dėl savo ryškios spalvos.
- Balti svogūnai – švelniausi iš visų, puikiai tinka meksikietiškai virtuvei.
- Žalieji svogūnai – švieži svogūnai su žaliais lapais, dažnai naudojami kaip garnyras.
Svogūnų priežiūra
Svogūnų auginimas yra gana paprastas, tačiau reikalauja tam tikros priežiūros:
- Laistymas: Svogūnai mėgsta reguliariai drėkinamą dirvą, tačiau svarbu vengti perlaistymo, nes tai gali sukelti puvimą.
- Tręšimas: Svogūnams reikalingos maistingosios medžiagos, ypač azotas ankstyvojo augimo metu. Organinės trąšos arba kompostas gali padėti užtikrinti reikiamą maistingųjų medžiagų kiekį.
- Ravėjimas: Reguliarus ravėjimas padeda išvengti piktžolių konkurencijos dėl maistingųjų medžiagų.
Svogūnų kenkėjai ir ligos
Svogūnus gali pažeisti įvairūs kenkėjai ir ligos:
- Svogūnų musės (Delia antiqua) – jų lervos gali pažeisti svogūnų svogūnėlius.
- Svogūnų puvinys – tai grybelinė liga, kuri sukelia svogūnų pūvimą.
- Thrips – mažos vabzdžiai, kurie gali pažeisti lapus.
Siekiant apsisaugoti nuo šių kenkėjų ir ligų, svarbu laikytis sėjomainos, pasirinkti atsparias veisles ir naudoti biologines kontrolės priemones.
Svogūnų derlius
Svogūnų derlius paprastai nuimamas, kai lapai pradeda gelsti ir gulti. Svogūnus reikėtų kasti atsargiai, kad nepažeistumėte svogūnėlių. Po derliaus nuėmimo, svogūnus reikia išdžiovinti gerai vėdinamoje vietoje, kad pratęstų jų laikymo trukmę.
Kokioje dirvoje sodinti svogūnus?
Svogūnai geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje, kurios pH yra nuo 6,0 iki 7,0. Prieš sodinant, dirvą reikia gerai paruošti, įterpiant komposto arba mėšlo, kad padidėtų maistingųjų medžiagų kiekis. Svogūnai mėgsta saulėtą vietą, kurioje jie galėtų gauti daug šviesos.
Naudojant šiuos patarimus, galima užauginti sveikus ir gausius svogūnų derlius, kurie praturtins jūsų mitybą ir suteiks skonių įvairovės jūsų patiekalams.
Beje jei dar tik pradedat sodininko karjerą kviečiu įdėmiai perskaityti mūsų straipsnį – sėjos kalendorius. Jame aprašėme skirtingus augalus, daržoves, vaismedžius bei tinkamiausias datas kada juos sėti, sodinti, ravėti ar nuimti jų derlių.
Jame rasite ir daržininko kalendorių, kurį galėsite atsispausdinti ir pasikabinti savo sodininko sandėliukyje.
Gausaus derliaus 🙂
